Žolininkas išgyrė pievų augalą: ramina nervus, gerina nuotaiką, net naudojamas vėžiui gydyti

Kaimo žmonės nuo seno žino vaistažolių naudą sveikatai, tačiau šiandien senolių išmintis, deja, yra primiršta. Vaistininkas ir žolininkas Marius Lasinskas pastebi, kad dažnas lietuvis nežino nė kaip paruošti arbatą, jog atsiskleistų naudingosios žolelių savybės.

„Būna, žmogus pasidaro arbatą, nukošia ir viską išmeta. Jis pamiršta svarbią smulkmeną – paspauskite, su šaukštu patrinkite tas nuosėdas, vos ne pusė naudos lieka ten“, – pataria žolininkas.

Pasak jo, vaistinių žolelių arbatą geriausia gerti pusvalandį arba valandą prieš valgį arba 1–2 valandos po valgio.

Vaistininkas tęsia, kad klysta tie, kurie laukia staigaus rezultato – neužteks arbatą pagerti 5 dienas. „Jeigu vargina skrandžio refliuksas, nervai nelaiko jau 5–10 metų, minimalus fitoterapinių žolelių vartojimo kursas yra 2–3 mėnesiai. Vienas puodelis per dieną – atsigėrimui, 2–3 – sveikatinimuisi, 4–5 puodeliai – terapiniam poveikiui. Čia instrukcija suaugusiam žmogui, vaikams ir senjorams – per pusę mažesnės dozės“, – viešos paskaitos, kuri vyko Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Dainavos parko lauko skaitykloje, metu pasakojo M. Lasinskas.

Vaistininką sužavėjęs augalas

Lietuvoje randama apie 2 000 augalų. Maždaug 800 iš jų yra tinkami maistui ir vaistui. Tačiau M. Lasinskas juokavo, kad vyrams užteks vos 3.