Telefonai po grindimis, seksas už cigaretes: buvęs kalinys atskleidė kolonijos paslaptis

Beveik kasdien demaskuojami mėginimai kaliniams perduoti mobiliuosius telefonus, alkoholį ir narkotikus. Tačiau net ir dažnėjančios teisėsaugos pareigūnų kratos nesustabdydavo draudžiamų daiktų srauto į kolonijas – už grotų buvo randama daugybė dalykų, kurių ten neturėjo būti.

„Už pinigus kolonijoje galima gauti beveik viską, ką įmanoma įsigyti laisvėje. Už juos galima prisigerti, kitaip svaigintis, papirkinėti pareigūnus. Gyvenimas už grotų pagrįstas pinigais. Nuo jų labai priklauso ir tavo padėtis tarp nuteistųjų“, – 2003 metais „Lietuvos rytui“ tvirtino iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos neseniai paleistas 24erių vilnietis Igoris, kalėjęs už vagystę.

– Ką svarbiausia reikėtų žinoti į koloniją patekusiam naujokui? – paklausė „Lietuvos rytas“ buvusio kalinio.

– Svarbiausia – kuo greičiau suvokti visą kolonijoje veikiančią sistemą. Ten kiekvienas naujokas yra ypač atidžiai stebimas kitų nuteistųjų. Kolonijos senbuviai stengiasi išsiaiškinti, ar naujokas turi užnugarį laisvėje, ar gauna siuntinių, pinigų, netgi kokias cigaretes rūko. Jei kalinių autoritetai mato, kad turės iš to žmogaus naudos, ima jį globoti.

Mane pradėjo globoti šiek tiek pažįstami vilniečiai. Kas mėnesį į bendrą kasą – vadinamąjį „obščiaką“ – turėjau duoti po 10 pakelių cigarečių. Nieko baisaus nebūdavo, jei, pavyzdžiui, kokį mėnesį ir neatsiskaitydavau. Tačiau skola likdavo – kitą mėnesį reikėdavo duoti jau dvigubai daugiau cigarečių.

Už tokius indėlius buvo garantuotas „stogas“. Jei kas nors būtų ėmęs mane terorizuoti, mušti ar panašiai, mano problemas būtų ėmę spręsti autoritetai.