Širdies smūgio ir insulto pranašas: šio kraujo rodiklio nepakeis nei dieta, nei sportas

Vos 0,2 proc. Lietuvos gyventojų yra išsityrę savo lipoproteino (a) koncentraciją. Medikai sako, kad šis tyrimas parodo, kiek genetiškai nulemta yra paciento rizika sirgti aterosklerozinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis – infarktu, insultu ar aortos vožtuvo stenoze. Pasak gydytojų, lipoproteiną (a) vertėtų išsitirti kartą gyvenime, nes jo koncentracija kraujyje beveik nekinta.

Savo riziką žmonės turėtų įsivertinti kuo anksčiau. Anot amerikiečių, prevencinė programa galėtų būti taikoma nuo 30 metų, o individuali rizika apskaičiuojama pagal specialias skaičiuokles.

„Šitas rodiklis yra labai pavojingas, nes jis yra 6 kartus „piktesnis“ nei MTL cholesterolis“, – dėl lipoproteino (a) anksčiau yra įspėjusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, gydytoja kardiologė Jurgita Plisienė.

Kaip Lrytas paaiškino dr. Andrius Bleizgys, klinikos „Rezus“ šeimos gydytojas, VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vidaus ligų ir šeimos medicinos klinikos dėstytojas, lipoproteinas (a), arba Lp(a), yra kepenyse gaminama dalelė, savo sandara panaši į MTL (mažo tankio lipoproteinų) daleles, kurios populiariai vadinamos „bloguoju“ cholesteroliu, tačiau turinti papildomą baltymą – apolipoproteiną (a).

Lp (a) koncentracija kraujyje yra nepriklausomas rizikos veiksnys: net jei MTL cholesterolis yra normos ribose, padidėjęs Lp(a) savaime kelia grėsmę, nes skatina arterijų sienelės pažeidimą – aterosklerozės plokštelių formavimąsi, uždegimą ir trikdo kraujo krešulių irimą – todėl didėja trombozės rizika. Kai kartu padidėjęs ir MTL cholesterolis, rizikos veiksnių poveikis sumuojasi.

– Kada yra prasmė atlikti lipoproteino (a) tyrimą?, – Lrytas paklausė A. Bleizgio.