Į naftos gamyklą Mažeikiuose lekia įtarimų strėlės: „Šiuo metu „Orlen Lietuva“ kraunasi didelį pelną“

Naujų karų nepradėti ir kuro kainas mažinti žadėjusio JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai rodo priešingą rezultatą. JAV jau trečią savaitę dalyvauja kare, o Irano degalų kainos kyla. Naftos kainos kyla virš 100 JAV dolerių už barelį, nors iki karo jos buvo apie 60–70 dolerių.

JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas pareiškė, kad amerikiečiai turės ištverti trumpalaikį skausmą, kol karas tęsis. Išaugusios kainos atsispindi degalinių švieslentėse ir Europoje, kur skelbiama, kad taupieji vokiečiai degalų užsipilti važiuoja į Lenkiją.

Dėl karo Artimųjų Rytų nafta brangsta, todėl Lietuvos degalinių kainos praėjusią savaitę vidutiniškai išaugo: benzino – 7,2 proc., o dyzelino – beveik 16 proc. Taip teigia Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Šalyje verda diskusijos, ar dėl išaugusių kainų galima imtis kokių nors priemonių, pavyzdžiui, nustatyti degalų kainų lubas arba mažinti akcizus. Apie tai kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Laidoje kalbėjęs liberalas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad „kainos kyla visur pasaulyje, ir turbūt reikia nusiteikti, jog degalų kainos bus aukštos ne tik šį mėnesį, bet ir ilgiau. D. Trumpas teigė, kad karas užtruks keturias savaites, tačiau jau praėjo trys savaitės, o Hormūzo sąsiaurio uždarymas ir kainų šokis tęsis bent kelis mėnesius“.

Pasak politiko, Lietuvai reikia daryti namų darbus: mažinti iškastinio kuro naudojimą, kur įmanoma jį keisti elektra, biodujomis ar kitu kuru.