Lietuvoje apsigyvenęs brazilas atrado ne tik saugumo jausmą: „Esu žmogus, kuris jumis žavisi“

„Ačiū labai“, – vieną sausio antradienį mandagiai nuskamba Vilniaus gatvėje esančiame restorane. Ne gimtąja, tačiau širdžiai jau artima ir vis labiau atpažįstama kalba brazilas Ricardo Schmitz padėkojo dienos pietus atnešusiai padavėjai.

O dar gerą valandą atgal Ricardo dalyvavo lietuvių kalbos pamokoje – jų nuo rugsėjo mėnesio jau turėjo nesuskaičiuojamą gausybę.

„Mokėmės apie instrumentinį linksnį. Man tai iššūkis, nes portugalų kalboje šių skirtingų linksnių nėra. Todėl visada šiek tiek sunku suprasti, kokią galūnę kokioje situacijoje naudoti“, – įspūdžiais po pamokos dalijosi vyras.

30-ąjį gimtadienį vasarą atšventęs Ricardo lietuvių kalbos mokosi neatsitiktinai – ne tik geografiškai, bet ir kultūriškai gimtajai Brazilijai tolimoje Lietuvoje gyvena jau penkerius metus.

Jis pripažįsta, kad savo kasdieniame darbe gali puikiai išsiversti ir be lietuvių kalbos. Tačiau dega noru ją išmokti, nes bent jau kol kas nemato savęs niekur kitur, kaip tik Lietuvoje.

„Noriu čia gyventi visą gyvenimą, o jei ne visą gyvenimą, tai bent jau ilgą laiką. Man čia labai patinka ir norėčiau integruotis į kultūrą, aplinkinių žmonių, draugų, sužadėtinės ir jos šeimos gyvenimą. Noriu, kad kalbėdami žmonės prie manęs nesitaikytų, nors ir yra labai malonūs“, – su šypsena veide pasakojo Ricardo.