Orbanizacija ar per didelis jautrumas? Dėl aistras sukėlusios naujos politikų iniciatyvos – aiškus verdiktas
Daliai valdančiųjų nusprendus parengti atsakomąją rezoliuciją dėl neva Europos Parlamento (EP) kišimosi į Lietuvos vidinius reikalus, atsirado ir manančių, kad šitaip Seimo nariai šalį veda orbanišku keliu. Valdančiuosius pykdo EP neseniai priimta rezoliucija „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“, kurios smaigalyje atsidūrė būtent Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų klausimas.
Nors, pavyzdžiui, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT klausimo kėlimą EP pavadino „namų šiukšlių nešimu į užsienį“, europarlamentarai rezoliuciją visgi palaimino – už ją prieš kelias savaites balsavo 385 EP nariai, 165 – nepritarė, o 35 susilaikė.
Tiesa, tarp tų, kurie išreiškė kritiką Lietuvos valdančiųjų sprendimams dėl LRT – ir kitų Europos šalių socialdemokratai.
Dabar dalis Seimo narių, tarp kurių daugiausia – valstiečių ir „Nemuno aušros“ atstovai – tikina, kad EP su tokiais dokumentais peržengia savo kompetencijos ribas ir turėtų susilaikyti nuo kišimosi į mūsų šalies teisėkūros ir politinius procesus. Rezoliucijos projektas Seime jau parengtas.
Tokį dalies valdančiųjų žingsnį įvertino ir portalo Lrytas kalbinti politikos ekspertai. Kokią žinią tokios iniciatyvos siunčia ir ar jas apskritai reikėtų sureikšminti? Pasak politologo Mato Baltrukevičiaus, net jei Lietuvos Seimas tokį dokumentą ir priimtų, pačiam EP tai jokios įtakos neturėtų. Kaip, beje, ir pati EP rezoliucija. Visgi patys dėl reputacinės žalos Lietuvai besijaudinantys parlamentarai, svarstė jis, pirmiausia turėtų pasižiūrėti į veidrodį.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga pabrėžė, kad EP priimta rezoliucija yra didelė pagalba Lietuvai „atsitokėti ir elgtis solidžiai“. Jo teigimu, priimta rezoliucija yra tik nuomonė, o ne įpareigojimas Lietuvai.
