Pasakojimas apie alksnį, arba Gerklų skalavynės ir sėdynės mirkalai

<...> Šiais laikais alksninėmis malkomis daugiausia kūrenamės, pavasariais vis tiek reik užsiimti visa ko valymais, ne tik krosnis pritunka ir suodžiais nueina, bet ir žarnos, gyslos ir kiti grobai[1] žiemos turto prikaupia.