H. Daktaras grūmėsi dėl savo skrandžio – žmonai nusibodo girdėti: „Daryk valgyti“

Henrikas Daktaras jau daugiau nei dešimtmetį kalėjime atlieka jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

O prieš daugiau nei dvidešimt metų „Henytė“, tada anksčiau laiko paleistas iš įkalinimo įstaigos po eilinio teistumo, dar nenujautė, kokio sunkumo kaltinimai jo laukia ir kovėsi ne dėl savo bylos, bet dėl teisės papietauti kavinėje ar išgerti kavos ne namuose.

„Su absurdu reikia kovoti“, – 2002-ųjų sausį teigė Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiu tituluoto „Henytės“ advokatas Vytautas Sviderskis po to, kai dėl teisėjo danties skausmo neįvyko teismo posėdžis, kuris turėjo spręsti jo kliento pietų problemą.

2001-ųjų rudenį pirma laiko išleisdamas H.Daktarą Vilniaus apygardos teismas apribojo jo laisvę ir nurodė ne tik dukart per savaitę registruotis policijoje, naktimis būti namuose, bet ir uždraudė lankytis kavinėse bei restoranuose.

H.Daktarui labiausiai nepatiko paskutinis draudimas.

Motinos bendrovėje įsidarbinęs kaunietis prieš Naujuosius, 2002-uosius metus, kreipėsi dėl jo panaikinimo, nes teigė neturįs kur darbo metu papietauti. Kauno rajono apylinkės teismas paprašė H.Daktaro pateikti pageidaujamų maitinimosi vietų sąrašą.