Pirmųjų Lietuvos ūkininkų kelias į milijonierius: kanadiečiai parodė, kaip grūdai gali virsti auksu

Dar iki Lietuvos priklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., dalis Sąjūdžio aktyvistų mezgė ryšius su užsienio diplomatais ir verslininkais.

Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, atrodo neįtikėtina, kaip kai kurių būsimųjų Kovo 11-osios akto signatarų galvose jau sukosi idėjos apie užsienio investicijas Lietuvoje. 

„Sąjūdžio laikais ir iš karto po nepriklausomybės atkūrimo mums labai padėjo užsienio žurnalistai, kurie tuo metu nuolat lankydavosi Lietuvoje. Keli žurnalistai yra gyvenę pas mane namuose. Jie turėjo ryšių su savo šalių ambasadomis, todėl, neabejotinai, ir joms teikdavo informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje“, – prisiminė Kovos 11-osios akto signataras, dabar 66-erių A.Degutis.

Didžiulį susidomėjimą Lietuva tada reiškė ir tuometėje SSRS rezidavę Vakarų šalių diplomatai.

„Man buvo pavykę užmegzti ryšius su JAV diplomatais, dirbusiais Maskvoje ir Sankt Peterburge. Nors Lietuva dar nebuvo atkūrusi nepriklausomybės, tie diplomatai Sąjūdžio žmonėms ir kitiems lietuviams padėdavo gauti Amerikos vizas. Pirmieji į Lietuvą 1988 m. pradėjo važinėti JAV diplomatai iš konsulato Sankt Peterburge, kuriam buvo pavesta kuruoti Baltijos šalis. Tiesa, iki Sąjūdžio atsiradimo jie vengė lankytis mūsų šalyje, nes JAV niekada nebuvo pripažinusi Lietuvos aneksijos.

1989 m. vasarą sulaukiau skambučio iš JAV ambasados Maskvoje. Man buvo pranešta, kad į Lietuvą atvažiuoja Valstybės departamento Baltijos šalių kuratorius. Tačiau atvyko net trys Valstybės departamento pareigūnai: jie prašė susitikimų su Sąjūdžio lyderiais. Aš juos supažindinau su Vytautu Landsbergiu.