Komos ištikto tėčio ašaros kaunietei padėjo atrasti tiltą tarp gyvųjų ir mirusiųjų

Nors daugelis vengia kalbėti apie mirtį, kaunietė Inga Zažeckaitė (46 m.) įsitikinusi, kad tą daryti būtina. Išlydėjusi tėtį į paskutinę kelionę, moteris atrado rašymą kaip būdą išreikšti skausmą, o šiandien padeda netekties akimirkas išgyventi kitiems, rašydama eiles ir skaitydama jas tarsi šią žemę palikusių žmonių lūpomis.

Moteris jau 25 metus dirba kosmetologijos srityje, o maždaug prieš 10 metų į savo veiklą įtraukė ir kūno terapijas, skirtas emociniam atsipalaidavimui, ėmė praktikuoti psichoterapiją ir osteopatiją.

Dirbdama ir daug bendraudama su žmonėmis, I.Zažeckaitė pastebėjo, kad daugelis, išgyvenančių netektį, nežino, kur galėtų pasidalinti savo skausmu. 

Taip prieš keletą metų kaunietė atrado dar vieną savo pašaukimą – ėmė kurti altorėlius ir vokelius išlydėjimo ceremonijoms.

Gyvenimą apvertusi tėčio netektis

Užsiimti šia veikla moterį paskatino asmeniniai išgyvenimai. Prieš šešerius metus ji neteko vieno brangiausių žmonių – tėčio. Žinia apie jį ištikusį insultą ištraukė žemę iš po kojų, tačiau I.Zažeckaitė stengėsi neprarasti vilties ir būti kartu iki paskutinės tėčio gyvenimo akimirkos.