G. Vilpišauskas. Baravykų rojus, arba Apie turtuolių problemas

Jau ir atėjo sezonas, verčiantis kiekvieno rimtesnio dzūko (ir prijaučiančių) širdį suvirpėti. Kai tik orai kiek suprastėja, aprimsta nuolat plieskianti saulė, šiemet kažkodėl supainiojusi mūsų kraštus su Italija, kai prasideda rudeninės darganos ir nuolatinis krapnojantis lietutis, tada, kaip sako dzūkai, „cikriniai dzygc“.