Algimantas Rusteika: Avidės kronikos

Čia visada šilta, jauku, kvepia artimų kūnų prakaitu. Linguoja kokie nors medžiai pasauly už lango, iki horizontų laukai, vakarais jaukiai spindi išmanieji. Pavasariais išgirstam paukščius ir nebegirdim savo balso. Nes laimingi susilieja su gamta.