Vogtų miško eglučių era išblėso: kainos nesikandžioja, o pasirinkt yra iš ko

Šiemet Kalėdų laukimas Lietuvoje prasidėjo rekordiškai anksti – tai aiškiai mato jau dešimtmetį eglutes auginantis Edvinas Krupavičius. Jo šeimos ūkis Krūminių kaime (Varėnos r.) šventinį šurmulį pajuto dar lapkritį. Mat užsakymų daugėja kasdien, o eglučių – tiek kėnių, tiek lietuviškų – iškeliauja šimtai. Edvinas sako, kad ir pirkėjų aktyvumas šiemet gerokai didesnis nei pernai.

Šeimos verslu „Žalia eglė“ tapęs eglučių auginimas ir pardavimas šiemet pirkėjus džiugina ir kėniais, ir lietuviškomis kirstomis ar vazonuose augintomis eglutėmis.

„Asortimentas platus, tad pirkėjai gali išsirinkti tai, kas jiems arčiausiai širdies, o mes pristatysime“, – sako Edvinas.

Anksti prasidėjusi prekyba jau įsibėgėjo ir Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) – jų regioniniai padaliniai ir medelynai siūlo kirstas eglutes, kėnius, sidabrines ir serbines egles, eglučių šakas. Valstybės įmonė per sezoną parduoda 15–20 tūkst. eglučių, o akcijos „Parsinešk Kalėdas į namus“ metu išdalija apie 100 tūkst. šakų.

„Pastebime, kad sidabrinių eglučių mada slūgsta, o vazonuose augintų eglučių populiarumas mažėja dėl sudėtingos priežiūros. Vis daugiau pirkėjų grįžta ir renkasi paprastą lietuvišką eglę – tradiciją, kurią žmonės saugo negailėdami nei laiko nei pinigų“, – sako VMU Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.

Kokios kainos ir kur nusipirkti?