Iš D. Trumpo – dar vienas smūgis NATO: ką reiškia pasėta abejonė
Jau pakeliui į Hagoje vykstantį NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasėjo abejonę dėl NATO penktojo straipsnio veikimo – paklaustas, ar JAV vis dar yra įsipareigojusios laikytis penktojo NATO straipsnio, D.Trumpas pareiškė, kad „yra daug penktojo straipsnio apibrėžimų“.
„Priklauso nuo jūsų apibrėžimo. Yra daug penktojo straipsnio apibrėžimų. Jūs tai žinote, tiesa? Bet aš esu įsipareigojęs būti jų draugu. Esu įsipareigojęs gelbėti gyvybes. Esu įsipareigojęs gelbėti gyvybes ir užtikrinti saugumą“, – mįslingai žurnalistams lėktuve „Air Force One“ atsakė D.Trumpas.
Penktasis NATO straipsnis yra pagrindinis kolektyvinės gynybos principas, kuriuo šalys narys susitarė, kad „ginkluotas išpuolis prieš vieną ar kelias iš jų Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas išpuoliu prieš jas visas“, todėl, „jei toks ginkluotas išpuolis įvyktų, (...) kiekviena iš jų padės taip užpultai šaliai ar šalims imdamasi tokių veiksmų, kuriuos laikys būtinais, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė svarstė, kad D.Trumpas savo retorika tiesiog toliau siekia išlaikyti neapibrėžtumą, išlikti dėmesio centre, per daug negalvodamas apie tokių pareiškimų kainą ir pasekmes. Tačiau, anot politologės, kitų JAV pareigūnų komunikacija, pati JAV veikla NATO organizacijoje siunčia visai kitokius signalus.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga klausė, kam iš viso reikalingas NATO, jeigu, grėsmei iškilus, penktojo NATO straipsnio prasmė dar galėtų būti interpretuojama. Be to, S.Spurga pabrėžė, kad tokių D.Trumpo pareiškimų kaina ir pasekmės – galimas poveikis skaičiavimams Maskvoje, kai jau kurį laiką netyla kalbos apie galimus Rusijos bandymus patestuoti NATO vienybę.
Ekspertai tuo pačiu įvertino jau prasidėjusiame Hagos viršūnių susitikime iškeltą tikslą, kurį vieni Lietuvos politikai vadina istoriniu, kiti – pavojingu.